Manoma, kad galimybė naudoti popierių paskatino giliaspaudės grafikos kaip atskiros dailės rūšies atsiradimą XV a. Iki tol būta tik metalo graviūrų tradicijų, tačiau pagrindinis dėmesys čia buvo sutelktas ne piešinio perkėlimui ant popieriaus, bet trimačio objekto dekoravimui. Auksakaliai, sidabrakaliai ir ginklakaliai buvo ypač svarbūs viduramžių visuomenės nariai, tad manoma, kad pirmykščiai atspaudai atsirado iš šių amatininkų poreikio išsaugoti sukurtus atvaizdus naudojimui ateityje ir darbo proceso metu. Nors iš tokių kūrinių gautais atspaudais buvo buitiniai daiktai, bet laikoma, kad būtent tai ir buvo pirmieji žingsniai link graviūros ir oforto kaip atskirai egzistuojančių technikų.
Menininkus tokius kaip Albrecht Durer (1471-1528) ir Rembrandt (1606-1669) giliaspaudės grafikos technikos masino dėl savo lankstumo. Jų rankose, išraižytos ir išėsdintos linijos žaviai virsdavo forma, tonu ar šešėliu, o šių menininkų meistriškumas padėjo giliaspaudės grafikos kūriniui tapti vertinama meno forma.
Iki spausdinimo preso paplitimo XV a., atspaudai nuo plokštės būdavo perkeliami poliruojant ją rankomis, popierių uždėdavo ant plokštės ir lygiais sukamaisiais judesiais trindavo jo antrą pusę tam, kad dažai priliptų prie popieraus. Mechaninio preso atsiradimas atspaudo perkėlimo procesą padarė žymiai greitesniu ir efektyvesniu bei taip padidinimo spausdinto atvaizdo populiarumą. Tobulėjant giliaspaudės grafikos technikoms, jomis naudotąsi religinių paveikslų, kortų, žymių menininkų sukurtų paveikslų, portretų reprodukcijos tikslais, o vėliau ir knygų, laikraščių, politinės literatūros ir žemėlapių spausdinimui. Nors graverių būta aukštos kvalifikacijos specialistų, giliaspaudė grafika kaip dailės rūšis vystėsi lėtai.
Nors ispanų menininko Francisco Goya (1746-1828) kūriniai ir suteikė vis mažiau populiarumo sulaukiančiai dailės rūšiai laikiną palengvėjimą, tik XX a. ekspresionizmo, modernizmo ir siurrealizmo judėjimai paskatino naujo požiūrio į grafiką susiformavimą. Stanley William Hayter (1901-1988) buvo itin svarbi asmenybė, savo dirbtuvėse Paryžiuje Ir JAV, žinomose pavadinimu ‘Atelier 17’, suteikusi įkvėpimo visai Europos ir Šiaurės Amerikos menininkų ir grafikų kartai. Po to sekė Pratt grafikos centro ir Universal Limited Edition Art studijos, tokių meno universitetų kaip Slade Londone, kurie siekė atgaivinti požiūrį į kūrybišką giliaspaudės grafikos darbų aspektą, atsiradimas.
Šiais laikais toliau tęsiasi gilispaudės grafikos klestėjimas.