Grafika – vaizduojamosios dailės šaka, kurios svarbiausios meninio vaizdo kūrimo priemonės yra kontūrinė linija, juodų ir baltų dėmių deriniai, štrichas. Piešinio vaizdas grafikoje išraižomas kaltu, raižikliu, peiliu, graviravimo adata, ėsdinamas cheminėmis medžiagomis metalo, medžio plokštėse, piešiamas akmeninėse plokštėse. Nuo nuteptos dažais grafikos spaudos formos gaunamas atspaudas – grafikos kūrinys. Pagal paskirtį grafika skirstoma į: lakštinę (atskiri lakštai-estampai arba jų serijos, ciklai), knygų (knygų ir kitų leidinių iliustracijos, viršeliai, tituliniai lapai, karikatūros, knygos elementų bei teksto dalių dekoras), reprodukcinę (tapybos kūrinių grafinės kopijos ir piešinių tiražiniai atspaudai, knygų iliustracijos), taikomąją (reklamos ir prekių įpakavimo apipavidalinimas, pašto ženklai, atvirukai, diplomai, plakatai, meninis šriftas). Skiriami keli grafikoje taikomi spaudos būdai:

Giliaspaudei grafikai priskiriami metalo raižiniai. Kūrinys atspaudžiamas presu nuo klišėje išraižyto piešinio. Giliapsaudė grafika pasižymi didele technikų įvairove. Pagal piešinio atlikimo būdą skiriamos dvi metalo graviūrų rūšys: raižyta (raižinys, mecotinta, sausoji adata) ir ėsdinta (ofortas, minkštasis lakas, akvatinta ir kt.).

Iškiliaspaudėje grafikoje dažniausiai sutinkamos technikos – medžio (kitaip – ksilografija) ir lino raižiniai. Visais atvejais atspaudo piešinys klišėje sudaro iškilų reljefą.

Plokščiaspaudei grafikai priskiriama litografija, trafaretinei – šilkografija. Atskira spausdintinės grafikos technika yra monotipija.